„Tricenario Gregoriano“ (1967) – grigališkųjų Mišių tęstinumo taisyklės

Kas tai per dokumentas

Tricenario Gregoriano – tai trumpa Šventosios Susirinkimo kongregacijos deklaracija (lot. declaratio), paskelbta 1967 m. vasario 24 d. ir pavadinta De continuitate celebrationis Missarum Tricenarii Gregoriani – „Apie grigališkojo trisdešimtinio Mišių aukojimo tęstinumą“. Vardas, kuriuo ji cituojama, kilęs iš pirmųjų jos žodžių. Dokumentas turi vieną tikslą: išspręsti, kas nutinka grigališkosioms Mišioms, kai trisdešimties Mišių seka nutrūksta.

Kas jį išleido ir kur jis paskelbtas

• Institucija: Šventoji Susirinkimo kongregacija (Sacra Congregatio Concilii) – Romos kurijos įstaiga, dar 1967 m. pervadinta Dvasininkijos kongregacija.
• Kieno pavedimu: deklaracija išleista „popiežiaus Pauliaus VI pavedimu“ (de mandato Summi Pontificis Pauli VI).
• Parašai: arkivyskupas Pietro Palazzini, kongregacijos sekretorius, ir Florenzio Romita, pasekretorius.
• Paskelbimas: „Acta Apostolicae Sedis“ 59 (1967), p. 229–230 – kongregacijų aktų skyriuje, iškart po tą pačią dieną paskelbto atsakymo į abejonę dėl atgailos dienų.

Visas tekstas

Lietuviškas darbinis vertimas (mūsų, pagal lotynišką tekstą ir lenkišką liturgista.pl vertimą):

Grigališkųjų trisdešimties Mišių seka, nutraukta dėl nenumatytos kliūties (pvz., netikėtai susirgus) ar kitos pagrįstos priežasties (pvz., aukojant laidotuvių ar santuokos Mišias), Bažnyčios nuostata išlaiko tuos šios maldos vaisius, kuriuos iki šiol pripažino Bažnyčios praktika ir tikinčiųjų pamaldumas; tačiau aukojantis kunigas privalo kuo greičiau užbaigti trisdešimties Mišių aukojimą. Ordinaras tegul deramai prižiūri, kad tokioje svarbioje srityje neįsigalėtų piktnaudžiavimai.

Lotyniškas tekstas pagal „Acta Apostolicae Sedis“:

„Tricenario Gregoriano, quod ex improviso impedimento, (e. g. superveniente morbo), aut ex alia rationabili causa, (e. g. celebratione Missae funeris vel sponsalium), interrumpitur, ex dispositione Ecclesiae, fructus suffragii servantur, quos eidem Tricenario praxis Ecclesiae et pietas fidelium hucusque agnoverunt, firma obligatione Sacerdotis celebrantis quamprimum complendi celebrationem triginta Missarum. Ordinarius vero opportune invigilet ne in re tanti momenti abusus irrepserint.”

Aptarimas iš eilės

Kada pertrauka nekenkia

Dokumentas nurodo dvi priežasčių kategorijas. Pirmoji – nenumatyta kliūtis, lot. improvisum impedimentum, su netikėtos ligos pavyzdžiu (superveniente morbo). Antroji – kita pagrįsta priežastis (alia rationabilis causa); pavyzdys – laidotuvių ar santuokos Mišios, kurias kunigas turi aukoti kita intencija. Abu pavyzdžiai pateikti kaip iliustracijos („pvz.“), o ne kaip baigtinis sąrašas.

Kas išlieka

Pagrindinė formuluotė – fructus suffragii servantur: „užtarimo vaisiai išlieka“. Kalbama apie tuos vaisius, kuriuos grigališkosioms Mišioms „iki šiol pripažino Bažnyčios praktika ir tikinčiųjų pamaldumas“. Taigi deklaracija nenustato naujų dvasinių padarinių ir jų nematuoja; ji tik konstatuoja, kad pertrauka dėl pagrįstos priežasties jų neatima. Tai vyksta ex dispositione Ecclesiae – „Bažnyčios nuostata“.

Kunigo pareiga

Vaisių išlikimas kunigo nuo nieko neatleidžia. Deklaracija pabrėžia jo „tvirtą pareigą“ (firma obligatione) kuo greičiau (quamprimum) užbaigti trisdešimt Mišių. Seka turi būti užbaigta, o ne apleista.

Ordinaro priežiūra

Paskutinis sakinys paveda ordinarui rūpintis, kad „tokioje svarbioje srityje“ neįsigalėtų piktnaudžiavimai. Palengvinimas taikomas tikroms kliūtims – jis negali tapti pretekstu savavališkai nutraukinėti grigališkąsias Mišias.

Ką pakeitė deklaracija

Pats dokumentas ankstesnių nuostatų neaprašo, tačiau jo pavadinimas ir turinys rodo, į kokį klausimą jis atsakė. Iki tol trisdešimties Mišių tęstinumas buvo suprantamas griežtai: pertrauka kėlė abejonę dėl visos sekos. 1967 m. deklaracija pripažįsta, kad seka, nutraukta dėl nenumatytos ar pagrįstos priežasties, išlaiko savo vaisius, jei trūkstamos Mišios nedelsiant papildomos. Tęstinumo reikalavimas išliko – sušvelninti tik pertraukos, dėl kurios niekas nekaltas, padariniai.

Tačiau apie pertrauką dėl kieno nors kaltės deklaracija nieko nesako. Pastoracinėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei kunigas dėl savo kaltės praleido Mišias, seka aukojama iš naujo. Deklaracija atskirai nemini ir Velykų tridienio, nors Didįjį penktadienį Mišios neaukojamos. Šiuos klausimus praktiškai aptariame straipsnyje ar galima nutraukti grigališkąsias Mišias.

Kodėl tai svarbu šeimoms

Deklaracija užsakantiesiems suteikia tikrumo, kad kunigo liga ar netikėtos laidotuvės parapijoje nepanaikins paaukotų grigališkųjų Mišių. Pagal Bažnyčios mokymą apie apsivalymą po mirties mirusiesiems pirmiausia padedame eucharistine Auka (KBK 1032), o Bažnyčia rūpinasi, kad ši malda būtų aukojama sąžiningai. Daugiau apie pačią praktiką skaitykite puslapyje grigališkosios Mišios, apie jos pradžią – grigališkųjų Mišių istorijoje, o apie kitas maldos formas – Mišių intencijų apžvalgoje. Jei norite paaukoti trisdešimt Mišių už artimąjį, užsakykite grigališkąsias Mišias mūsų parapijoje.

Šaltiniai

• Acta Apostolicae Sedis 59 (1967), p. 229–230 (PDF, vatican.va)
• Liturgista.pl – deklaracija „Tricenario Gregoriano“, vertimas į lenkų k.
• Jėzuitai, šv. Stepono parapija – Mišių intencijos (lenkų k.)