Białynicze Dievo Motinos šventovė

Białynicze prie Druties upės, netoli Mogiliovo, šimtmečiais buvo viena svarbiausių Marijos šventovių senojoje Abiejų Tautų Respublikoje – ją vadino „Lietuvos Čenstakava“ ir „Baltarusijos Čenstakava“. Šiandien nedidelė katalikų parapija rengiasi sugriautos šventovės atstatymui.

Białynicze Dievo Motinos paveikslas

Paveiksle vaizduojama Marija su Kūdikiu Hodegetrijos tipo – „Ta, kuri rodo kelią“. Jo pradžia pasiklydusi legendose. Pagal rytų tradiciją ikoną prie Druties atnešė vienuoliai, bėgę iš Kijevo nuo 1240 m. totorių antpuolio. Katalikiškoji tradicija pasakoja apie paslaptingą keliaujantį dailininką, kuris XVII a. ketvirtajame dešimtmetyje padovanojo karmelitams ant langinės nutapytą paveikslą – tikintieji jame įžvelgė angelą. Pagal padavimus paveikslas karmelitams atiteko apie 1635 metus.

Atvaizdą gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai. Tikintieji prie jo nešė votus; Lietuvos didysis maršalka Kristupas Zaviša paveikslui užsakė brangų aptaisą, o pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega altorių papuošė brangakmeniais. Gausios dovanos liudijo, kaip daug tikinčiųjų prie paveikslo patyrė paguodą ir malones.

Karmelitai ir „Lietuvos Čenstakava“

Pirmasis paminėjimas apie katalikų bažnyčią šioje apylinkėje siekia 1579 metus. 1624 m. Lietuvos didysis kancleris Leonas Sapiega Białynicze fundavo karmelitų vienuolyną, o karmelitai daugiau nei du šimtmečius globojo stebuklingąjį paveikslą. Šventovė buvo toliausiai į rytus nutolęs Abiejų Tautų Respublikos piligrimystės centras.

1654 m. prasidėjus karui su Maskvos valstybe, karmelitai išvežė paveikslą į saugesnę vietą – į Liachovičių tvirtovę Naugarduko vaivadijoje. Ten atvaizdas išgyveno 1660 m. tvirtovės apgultį ir daugelį dešimtmečių buvo ne Białynicze. Į Białynicze jis iškilmingai sugrąžintas tik 1760 m. – į naują mūrinę bažnyčią, pastatytą specialiai jam priimti.

Karūnavimas 1761 metais

Popiežius Benediktas XIV 1756 m. balandžio 13 d. bule leido karūnuoti paveikslą. 1761 m. rugsėjo 20 d. Smolensko vyskupas Jurgis Mikalojus Hilzenas jį karūnavo popiežiškomis karūnomis – taip Białynicze prisijungė prie svarbiausių Abiejų Tautų Respublikos Marijos šventovių. Pasak Vikipedijos, 1856 m. įvyko pakartotinis paveikslo karūnavimas. XIX a. pabaigoje į Białynicze kasmet atvykdavo net dešimt tūkstančių piligrimų.

Išbandymų metas

Po pirmojo padalijimo (1772 m.) Białynicze atsidūrė Rusijos imperijos ribose. 1832 m., žlugus Lapkričio sukilimui, carinė valdžia uždarė karmelitų vienuolyną. XIX a. aštuntajame dešimtmetyje bažnyčia buvo atimta iš katalikų ir paversta stačiatikių cerkve (šaltiniai nurodo 1872 arba 1876 m.).

Originalaus paveikslo likimas nežinomas. Pagal vieną versiją, jį paslėpė katalikų kunigas, prieš bažnyčią perimant Cerkvei; pagal kitą – jis dingo 1941 m. birželį evakuojant Mogiliovo muziejų. 1924 m. bolševikai uždarė šventovę ir įrengė joje ateizmo muziejų, o XX a. septintajame dešimtmetyje sovietų valdžia susprogdino bažnyčią ir vienuolyno pastatus.

Paveikslo kopijos

Białynicze Dievo Motinos kultas išliko dėka paveikslo kopijų, gerbiamų Lenkijos ir Baltarusijos bažnyčiose. Žinomiausios yra Naujosios Myšios bažnyčioje Baltarusijoje (XVII a. antrosios pusės kopija), karmelitų bažnyčioje Wola Gułowska ir karmelitų bažnyčioje Varšuvos Leszno rajone. Varšuvos atvaizdas yra ankstesnio, 1641 m. paveikslo, dingusio per Varšuvos sukilimą, kopija. Kopijų yra ir Mogiliove bei Księżyce, o paveikslą iš Snovo cerkvės šiandien saugo Senosios baltarusių kultūros muziejus Minske. Kai kurie tyrinėtojai net mano, kad Naujosios Myšios atvaizdas gali būti originalas.

Białynicze – parapija ir katalikų bendruomenė

Białynicze katalikų parapija atgimė XX a. dešimtajame dešimtmetyje, žlugus Sovietų Sąjungai (šaltiniai nurodo 1993 arba 1995 m.). Kadangi buvusios bažnyčios nebeliko, tikintieji pradėjo nuo kuklios koplyčios, įrengtos mediniame name. 2011 m., minint 250-ąsias paveikslo karūnavimo metines, Białynicze buvo aukojamos iškilmingos Šv. Mišios, kurioms vadovavo arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius.

Šiandien Białynicze Dievo Motinos parapija priklauso Minsko-Mogiliovo arkivyskupijai. Jos klebonas – kun. Józef Sierpejka. Bendruomenė nedidelė, todėl klebonas gali reguliariai aukoti Mišias tikinčiųjų iš kitų šalių intencijomis – taip pat Grigališkąsias Mišias, t. y. trisdešimt Mišių diena po dienos už vieną mirusįjį. Be jo, intencijas priima ir kiti rytinės Baltarusijos kunigai.

Šventovės atstatymas

Bendruomenė rengiasi šventovės atstatymui – parengtas naujos bažnyčios projektas, kurio vizualizacijas pristatome pagrindiniame puslapyje. Kaip 2025 m. rašė portalas PCh24, „projektas jau parengtas, netrukus prasidės darbai“.

Užsakydami Šv. Mišias per gregorianka.com, prisidedate prie šio darbo: aukos remia kunigus ir Białynicze Dievo Motinos šventovės atstatymą. Kaip tai padaryti, aprašome puslapyje kaip užsakyti Grigališkąsias Mišias; apie aukos taisykles – puslapyje auka už Grigališkąsias Mišias. Daugiau apie pačią iniciatyvą perskaitysite skiltyje Apie mus, o užsakymą pateiksite puslapyje Užsakyti Grigališkąsias Mišias.

Šaltiniai

Klausimai ir atsakymai

Kur tiksliai yra Białynicze?

Rytinėje Baltarusijoje, Mogiliovo srityje, prie Druties upės, netoli Mogiliovo.

Ar galima atvykti į Białynicze su piligrimyste?

Parapija veikia, nors buvusios bažnyčios nebėra. Prieš atvykstant geriausia parašyti parapijai ir suderinti bendrų Mišių galimybę.

Buvusi karmelitų bažnyčia Białynicze, Napoleono Ordos piešinys — Napoleon Orda, Białynicze (1877), vieša nuosavybė · Wikimedia Commons

Białynicze Dievo Motinos šventovė

Białynicze prie Druties upės šimtmečiais buvo viena svarbiausių Marijos šventovių senojoje Abiejų Tautų Respublikoje – ją vadino „Baltarusijos Čenstakava“. Karmelitų bažnyčia su stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, karūnuotu 1761 m., sovietmečiu buvo sugriauta.

Šiandien parapija atstato šventovę, o kiekvienos čia užsakytos šv. Mišios remia šį darbą.

Šv. Mišių užsakymas

Palikite kontaktus ir intenciją – atsakysime el. paštu ir pasiūlysime terminą.