Bendrosios Mišios ir Mišios viena intencija – kuo jos skiriasi
Vis dažniau pasitaiko skelbimų apie „bendrąsias“ Mišias daugeliu intencijų. Paaiškiname, kuo jos skiriasi nuo Mišių viena intencija, ką apie jas sako 1991 m. dekretas „Mos iugiter“ ir naujosios 2025 m. nuostatos ir kodėl grigališkosios Mišios neaukojamos kaip bendrosios.

Trumpai
Mišios viena intencija (individualios) – tai Mišios, aukojamos vieno aukotojo intencija: už kiekvieną priimtą auką kunigas aukoja atskiras Mišias (948 kan.). Bendrosios Mišios – tai vienos Mišios, kuriose sujungiamos daugelio skirtingų aukotojų aukos ir intencijos. Bažnyčia jas leidžia išimties tvarka – tik tada, kai kiekvienas aukotojas iš anksto buvo aiškiai informuotas ir laisvai sutiko. Grigališkosios Mišios negali būti aukojamos kaip bendrosios, nes tai trisdešimties Mišių seka už vieną mirusįjį.
Trys situacijos, kurias lengva supainioti
| Kas prašo | Kiek aukų | Ką tai reiškia | |
|---|---|---|---|
| Mišios viena intencija | vienas asmuo ar viena grupė (pvz., šeima) | viena | visos Mišios aukojamos šiuo reikalu |
| Viena intencija už kelis asmenis | vienas aukotojas | viena | tai vis tiek individualios Mišios, pvz., „už mirusius tėvus“ |
| Bendrosios Mišios | daug nepriklausomų aukotojų | daug | vienos Mišios už visas surinktas intencijas – tik su aiškiu jų sutikimu |
Taigi svarbu ne tai, kiek vardų paminėta intencijoje, o tai, kiek aukotojų paaukojo atskiras aukas, tikėdamiesi atskirų Mišių. Šeima, kuri drauge prašo vienų Mišių už senelius, bendrųjų Mišių neužsako. Apie tai, kas ir už ką gali prašyti Mišių, rašome straipsnyje kas gali užsakyti Mišias ir už ką.
Ką sako dekretas „Mos iugiter“ (1991)
Dvasininkijos kongregacijos dekretas Mos iugiter, paskelbtas 1991 m. vasario 22 d. ir patvirtintas Jono Pauliaus II, atsirado todėl, kad kai kuriose šalyse paplito „bendrųjų intencijų“ praktika. Dokumentas argumentus už ją vadina tariamais ir išsisukinėjančiais ir atkreipia dėmesį į du pavojus: teisingumo aukotojų atžvilgiu nesilaikymą ir laipsnišką tikinčiųjų supratimo, kas yra auka už Mišias ypatinga intencija, nykimą.
Kartu dekretas paaiškina dvi situacijas, kurios nėra piktnaudžiavimas: kai tikintieji – ypač neturtinguose regionuose – atneša nedideles aukas, neprašydami atskirų Mišių už kiekvieną, jas galima sujungti ir aukoti tiek Mišių, kiek atitinka vyskupijoje nustatyta auka; o tikintieji „visada gali“ patys sujungti savo intencijas ir aukas, prašydami vienų Mišių.
Tikrąsias bendrąsias Mišias dekretas leidžia kaip išimtį: aukotojai turi būti įspėti ir sutikti, o tokių Mišių diena, vieta ir valanda skelbiamos viešai, ne dažniau kaip du kartus per savaitę. Dokumentas įspėja, kad jei ši praktika pernelyg išplistų, ją reikėtų laikyti piktnaudžiavimu. Atskiras straipsnis (4 str.) įpareigoja šventovių ir piligrimystės vietų, kur plūsta daug intencijų, rektorius ypač rūpintis šių taisyklių laikymusi.
2025 m. Dvasininkijos dikasterija išleido naują dekretą: bažnytinės provincijos vyskupai gali nustatyti bendrųjų Mišių sąlygas savo teritorijoje, tačiau aukotojų sutikimo niekada negalima numanyti. Ten, kur tokių nuostatų neišleista, toliau galioja Mos iugiter. Tikslų abiejų dokumentų turinį ir jų vietą kanonų sistemoje aptariame straipsnyje Mišių intencijos Kanonų teisės kodekse.
Mišios ir vien vardo „paminėjimas“
2025 m. dekretas primena ir skirtumą, svarbų kiekvienam, kuris užsako maldą: viena yra Mišios, aukojamos konkrečia intencija, kita – vien vardo paminėjimas liturgijos metu, pvz., visuotinėje maldoje. Aukų priėmimą už tokį paminėjimą, tarsi tai būtų Mišios, dokumentas vadina sunkiai neleistinu. Todėl, pavyzdžiui, mirusiųjų minėjimas sąžiningai aprašomas kaip bendra parapijos malda, o ne kaip Mišios intencija, – apie šį skirtumą rašome ir straipsnyje grigališkosios Mišios ar novena.
Kodėl grigališkosios Mišios negali būti bendrosios
Grigališkosios Mišios – tai trisdešimt Mišių, aukojamų diena po dienos intencija tik už vieną mirusįjį. Ši forma remiasi šv. Grigaliaus Didžiojo aprašytu įvykiu: jis liepė trisdešimt dienų aukoti Mišias už vieną mirusį vienuolį – žr. grigališkųjų Mišių istorija. Jei vienos iš šių Mišių būtų aukojamos kartu už daugelį asmenų, surinktų iš skirtingų aukotojų, seka nustotų būti seka už tą vieną asmenį. Todėl mūsų nuomone – ir taip, kaip grigališkąsias Mišias aprašo parapijos ir vienuolijos, – jų neįmanoma suderinti su bendrųjų Mišių forma, net jei aukotojai sutiktų.
Tai nereiškia, kad bendrosios Mišios „mažiau padeda“: kiekviena Eucharistija yra Kristaus Auka. Kalbama apie ištikimybę konkrečiai, Bažnyčios pripažintai praktikai, kurios taisykles aprašome straipsnyje kas yra grigališkosios Mišios.
Individuali intencija Bialyničiuose
Formoje pasirinkę „Individuali intencija“ ar grigališkąsias Mišias, prašote Mišių (ar Mišių sekos) jūsų intencija – taip, kaip numato 948 kan. Intenciją galite perduoti per formą, el. paštu arba per WhatsApp. Atsakome el. paštu, pasiūlydami datą ir valandas, o paaukojus į parapijos sąskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas siunčiame patvirtinimą su intencijos tekstu, kiekvienų Mišių data ir valanda. Mišios pirmiausia aukojamos Bialyničių šventovėje. Užsakykite intenciją ar grigališkąsias Mišias; aukos taisykles aprašome puslapyje Mišių auka.
Šaltiniai
- Dvasininkijos kongregacija, dekretas Mos iugiter, 1991-02-22, AAS 83 (1991), p. 443–446 – vatican.va
- Dvasininkijos dikasterija, dekretas dėl Mišių intencijų drausmės, 2025-04-13 – vatican.va (PDF)
- Kanonų teisės kodeksas, 945–958 kan. – vatican.va
- Jėzuitai, šv. Stepono parapija, „Intencje mszalne“ – szczepan.jezuici.pl (lenkų k.)
Klausimai ir atsakymai
Iš kur man žinoti, kad užsakytos Mišios nebus bendrosios?
Pagal dekretą bendrąsias Mišias galima aukoti tik su jūsų išankstiniu, aiškiu sutikimu – tylėjimas nėra sutikimas. Jei niekas jūsų apie tai neklausė, jūsų auka reiškia atskiras Mišias. Kilus abejonių, tiesiog paklauskite parapijoje užsakydami.
Ar grigališkosios Mišios gali vykti bažnyčioje, kurioje aukojamos ir bendrosios Mišios?
Taip. Svarbu, kad kiekvienos iš trisdešimties Mišių būtų aukojamos už tą vieną mirusįjį, – o ne tai, kokios kitos Mišios aukojamos toje bažnyčioje. Grigališkosios Mišios taip pat neprivalo vykti vienoje bažnyčioje ar pas vieną kunigą: žr. ar grigališkosios Mišios turi būti vienoje bažnyčioje.
Bialyničių Dievo Motinos šventovė
Bialyničiai prie Druties upės šimtmečiais buvo viena svarbiausių Marijos šventovių senojoje Abiejų Tautų Respublikoje – ją vadino „Baltarusijos Čenstakava“. Karmelitų bažnyčia su stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, karūnuotu 1761 m., sovietmečiu buvo sugriauta.
Šiandien parapija atstato šventovę, o kiekvienos čia užsakytos šv. Mišios remia šį darbą.
Šventovės istorija →Šv. Mišių užsakymas
Palikite kontaktus ir intenciją – atsakysime el. paštu ir pasiūlysime terminą.
Dėkojame! Užsakymą gavome ir netrukus atsakysime nurodytu el. pašto adresu.