Kas yra Grigališkosios Mišios?

Grigališkosios Mišios vienu sakiniu

Grigališkosios Mišios – tai trisdešimt Šv. Mišių, aukojamų trisdešimt dienų iš eilės už vieną mirusįjį. Pavadinimas kilęs nuo šv. Grigaliaus Didžiojo – VI–VII amžių sandūros popiežiaus, kuris aprašė įvykį, davusį pradžią šiam papročiui. Grigališkosios Mišios nėra atskiros apeigos ar ypatinga liturgija: kiekvienos iš trisdešimties Mišių yra įprastos Šv. Mišios, kuriose kunigas aukoja Dievui Kristaus Auką vieno mirusiojo intencija.

Kartais sakoma „Grigališkosios Mišios“ lyg apie vienas Mišias, tačiau visada turimas omenyje visas ciklas. Atskiros Mišios už mirusįjį – tai kas kita; apie jas rašome puslapyje Šv. Mišios už mirusįjį.

Trys Grigališkųjų Mišių bruožai

1. Trisdešimt Mišių diena po dienos. Mišios aukojamos kasdien, be planuotų pertraukų, trisdešimt viena po kitos einančių dienų.
2. Vienas mirusysis. Intencija skirta tik vienam mirusiajam – ne sutuoktinių porai, ne šeimai, ne „visiems giminės mirusiesiems“. Kodėl taip yra ir ką daryti, jei norime melstis už kelis asmenis, paaiškiname straipsnyje už ką galima užsakyti Grigališkąsias Mišias.
3. Vienas ar keli kunigai. Nebūtina, kad visas Mišias aukotų tas pats kunigas ar prie to paties altoriaus. Ciklą galima padalyti keliems kunigams – kraštutiniu atveju kiekvienas iš trisdešimties Mišių gali aukoti vis kitas kunigas. Svarbu tęstinumas: kiekvieną iš trisdešimties dienų kas nors aukoja Eucharistiją šia intencija.

Kodėl būtent trisdešimt Mišių?

Skaičius trisdešimt kilęs iš istorijos, o ne iš kokios nors „skaičiaus galios“. „Dialogų“ IV knygoje šv. Grigalius pasakoja apie mirusį vienuolį Justą iš Romos Šv. Andriejaus vienuolyno. Grigalius, tuomet abatas, liepė trisdešimt dienų iš eilės aukoti už jį Mišias. Po paskutiniųjų mirusysis pasirodė savo tikram broliui Kopiozui ir pasakė, kad jau yra išlaisvintas.

Bažnyčia niekada nemokė, kad trisdešimt Mišių „veikia automatiškai“ ar kad būtent tiek reikia sielai apvalyti. Kiekvienų Mišių vertė kyla iš to, kad jose sudabartinama vienintelė Kristaus Auka. Trisdešimt dienų veikiau yra ištvermės maldoje išraiška – mėnuo, kai Bažnyčia kasdien užtaria konkretų žmogų. 1884 m. Atlaidų kongregacija pripažino tikinčiųjų pasitikėjimą trisdešimties Grigališkųjų Mišių verte pamaldžiu ir pagrįstu. Tai svarbi formuluotė: Bažnyčia pritaria šiai praktikai ir pasitikėjimui, su kuriuo tikintieji ja naudojasi, tačiau neduoda pažadų, kurie priklauso tik Dievui.

Kiek trunka Grigališkosios Mišios?

Visas ciklas trunka trisdešimt dienų, t. y. maždaug mėnesį nuo pirmųjų iki paskutiniųjų Mišių. Kiekvienos Mišios trunka tiek, kiek įprastos šiokiadienio Mišios, – šeimai nereikia tam skirti visos dienos. Pradžios data derinama su parapija ar kunigu: tai gali būti diena po laidotuvių, laikas apie mirties metines ar tiesiog artimiausias laisvas terminas. Apie momento pasirinkimą rašome straipsnyje Kada užsakyti Grigališkąsias Mišias?

O jei ciklas nutrūksta?

Pagrindinė taisyklė – tęstinumas, tačiau Bažnyčia numatė išimtines situacijas. Susirinkimo kongregacijos 1967 m. vasario 24 d. deklaracija „Tricenario Gregoriano“ nustato, kad dėl nenumatytos kliūties (pvz., staigios kunigo ligos) ar kitos pagrįstos priežasties (pvz., laidotuvių ar santuokos Mišių) nutrūkęs ciklas išlaiko šios maldos vaisius, o kunigas turi kuo greičiau papildyti trūkstamas Mišias. Pertrauka leidžiama ir Velykų tridienio dienomis. Jei vis dėlto kunigas dėl savo kaltės neaukojo Mišių, jis turėtų trisdešimt Mišių pradėti iš naujo. Išsamiau aptariame straipsnyje Ar galima nutraukti Grigališkąsias Mišias?

Kaip Grigališkosios Mišios atrodo praktiškai?

Šeimai užsakyti Grigališkąsias Mišias paprasta ir nereikia būti bažnyčioje. Paprastai tai atrodo taip:

1. Pateikiate intenciją: vieno mirusiojo vardą ir pavardę, o jei jums svarbus terminas, – pageidaujamą pradžios datą.
2. Parapija ar kunigas pasiūlo pradžios datą ir Mišių valandas.
3. Paaukojate – tai savanoriška dovana kunigui išlaikyti ir Bažnyčios reikmėms, o ne „mokestis už Mišias“.
4. Trisdešimt dienų kunigas (ar keli kunigai) kasdien aukoja Mišias šia intencija.
5. Gaunate patvirtinimą su Mišių datomis ir valandomis.

Šeima gali dalyvauti Mišiose, jei gyvena netoliese, tačiau tai nėra sąlyga. Daug tikinčiųjų šiomis dienomis per atstumą jungiasi prie Bažnyčios maldos: kalba maldą už mirusiuosius ar rožinį, eina į Mišias savo parapijoje ir aukoja Šv. Komuniją už mirusįjį. Taip Grigališkųjų Mišių mėnuo tampa bendro, gyvo atminimo laiku.

Mūsų parapijoje intencijas priimame per formą, el. paštu ar WhatsApp. Atsakydami el. paštu pasiūlome datą ir valandas, o paaukojus į parapijos sąskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas išsiunčiame patvirtinimą su intencija, datomis ir kiekvienų Mišių valanda. Mišias pirmiausia aukojame Białynicze šventovėje; mums padeda ir kitų rytinės Baltarusijos parapijų kunigai. Žingsnis po žingsnio tai aprašome vadove kaip užsakyti Grigališkąsias Mišias.

Kokia Grigališkųjų Mišių prasmė?

Norint suprasti Grigališkąsias Mišias, reikia pradėti nuo to, kaip Bažnyčia supranta maldą už mirusiuosius. Katalikų Bažnyčios katekizmas moko, kad tie, kurie miršta Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai apvalyti, po mirties patiria apvalymą, kurį Bažnyčia vadina skaistykla (KBK 1030–1031). Jau Šventasis Raštas kalba apie auką už mirusiuosius, „kad jie būtų išlaisvinti iš nuodėmės“ (2 Mak 12, 46), o Bažnyčia nuo pradžių gerbė mirusiųjų atminimą ir aukojo už juos pirmiausia eucharistinę Auką (KBK 1032; plg. KBK 958 ir 1371).

Taigi Grigališkosios Mišios pirmiausia yra už mirusįjį aukojama Eucharistija – trisdešimt kartų, diena po dienos. Jų vertė kyla ne iš skaičiaus, formuluotės ar paties užsakymo fakto, o iš Kristaus Aukos ir Dievo gailestingumo. Todėl nesakome, kad Grigališkosios Mišios „užtikrina“ dangų ar sutrumpina skaistyklą tam tikram laikui. Sakome taip, kaip sako Bažnyčia: tai malda, kurią Bažnyčia pripažįsta pamaldžia ir pagrįsta, aukojama su pasitikėjimu, kad Dievas ją priims mirusiojo labui – taip, kaip pats panorės.

Grigališkosios Mišios turi prasmę ir gyviesiems. Daugeliui šeimų tai konkretus būdas išgyventi gedulą: vietoj bejėgiškumo – mėnuo, kai artimasis kasdien pavedamas Dievui. Tai ir tikėjimo šventųjų bendravimu išraiška – ryšiu, kurio mirtis nenutraukia. Kas užsako Grigališkąsias Mišias, ne „sutvarko reikalą“ už mirusįjį, o įjungia jį į visos Bažnyčios maldą ir pats mokosi jį patikėti Dievui.

Trumpai apie istoriją

Paprotys kilo iš įvykio, kurį „Dialoguose“ aprašė šv. Grigalius Didysis (popiežius 590–604 m.). Ilgainiui trisdešimties Mišių praktika paplito visoje Vakarų Bažnyčioje. 1884 m. ją patvirtino Atlaidų kongregacija, o 1967 m. popiežiaus Pauliaus VI pavedimu išleista deklaracija „Tricenario Gregoriano“ sureguliavo ciklo nutrūkimo klausimą.

Grigališkosios Mišios Białynicze

Jei norite paaukoti trisdešimt Mišių už artimą mirusįjį, galite užsakyti Grigališkąsias Mišias internetu Białynicze Dievo Motinos parapijoje. Daugiau apie tai, kaip jas aukojame ir kam skiriama auka, perskaitysite pagrindiniame puslapyje: Grigališkosios Mišios Białynicze šventovėje.

Šaltiniai

• Katalikų Bažnyčios katekizmas – 958, 1030–1032, 1371
• Acta Apostolicae Sedis 59 (1967), p. 229–230 – deklaracija „Tricenario Gregoriano“
• Liturgista.pl – deklaracijos „Tricenario Gregoriano“ tekstas (lenkų k.)
• Jėzuitai, Šv. Stepono parapija – Mišių intencijos (lenkų k.)
• Niedziela.pl – Šv. Grigalius Didysis ir Grigališkosios Mišios (lenkų k.)