Mišių intencijos Kanonų teisės kodekse – 945–958 kan.

Kur Kodekse yra nuostatos apie Mišių intencijas

Intencijų ir aukų už šv. Mišias priėmimo taisykles nustato 1983 m. Kanonų teisės kodeksas – IV knygoje, skyriuje apie Švenčiausiąją Eucharistiją, III skirsnyje „Mišių aukos“ (945–958 kan.). Tai keturiolika trumpų kanonų, saugančių du dalykus: Mišių prašančio tikinčiojo valią ir pačios Eucharistijos orumą. Toliau juos aptariame iš eilės, perteikdami kanonų turinį savais žodžiais (oficialus tekstas – lotyniškas). Platesnę, mažiau teisinę apžvalgą rasite puslapyje Mišių intencijos.

Mišių aukos kanonų teisėje (945–947, 952 kan.)

945 kan. 1 § nustato, kad pagal patvirtintą Bažnyčios paprotį kiekvienas kunigas, aukojantis ar koncelebruojantis Mišias, gali priimti auką, paaukotą tam, kad jis aukotų Mišias tam tikra intencija. 2 § priduria, kad kunigams primygtinai rekomenduojama aukoti Mišias tikinčiųjų, ypač vargšų, intencija ir negavus jokios aukos.

946 kan. paaiškina aukos prasmę: ją aukojantys tikintieji prisideda prie Bažnyčios gerovės ir per šią auką dalyvauja jos rūpestyje išlaikyti tarnautojus ir veiklą. 947 kan. trumpas ir griežtas: nuo Mišių aukų reikia visiškai šalinti bet kokį sandėrio ar prekybos įspūdį. Todėl kalbame apie auką, o ne apie kainą.

Aukos už vienas Mišias dydį dekretu nustato provincijos sinodas ar provincijos vyskupų susirinkimas; kunigui neleidžiama reikalauti daugiau, bet jis gali priimti savanoriškai paaukotą didesnę, taip pat ir mažesnę auką (952 kan. 1 §). Kur tokio dekreto nėra, galioja vyskupijos paprotys (2 §), o vienuoliai laikosi tų pačių nustatymų (3 §). Kaip tai atrodo mūsų parapijoje, aprašome puslapyje Mišių auka.

Vienos Mišios – viena intencija (948–950 kan.)

Svarbiausias viso skirsnio principas – 948 kan.: atskiros Mišios turi būti aukojamos intencija tų, už kuriuos paaukota ir priimta auka, net ir nedidelė. Taigi kiekviena priimta auka reiškia atskiras Mišias – nesvarbu, ar auka buvo didelė, ar simbolinė.

Įsipareigojimas pastovus. Pagal 949 kan. tas, kuris privalo aukoti Mišias aukotojų intencija, lieka šia pareiga saistomas, net jei priimtos aukos be jo kaltės dingo. 950 kan. išsprendžia situaciją, kai kas nors paaukoja tam tikrą sumą, nenurodydamas Mišių skaičiaus: skaičius nustatomas pagal aukotojo gyvenamojoje vietoje priimtą aukos dydį, nebent jo intencija buvo kitokia.

Tikinčiojo požiūriu tai reiškia, kad verta aiškiai įvardyti, už ką ir kokiu reikalu turi būti aukojamos Mišios. Patarimus surinkome straipsnyje kaip suformuluoti Mišių intenciją.

Bendrosios intencijos: dekretas „Mos iugiter“ (1991) ir 2025 m. dekretas

948 kan. principas turi vieną išimtį. Dvasininkijos kongregacijos dekretas Mos iugiter (1991 m. vasario 22 d., AAS 83 (1991), p. 443–446) pirmiausia primena, kad teisę pažeidžia kunigai, kurie be aukotojų žinios sujungia aukas ir aukoja vienas Mišias bendra intencija (1 str. 2 §). Vienos Mišios bendra intencija leidžiamos tik tada, kai aukotojai, iš anksto ir aiškiai informuoti, laisvai sutinka (2 str. 1 §). Tada reikia viešai paskelbti tokių Mišių vietą ir valandą, ne dažniau kaip du kartus per savaitę (2 str. 2 §), o celebrantas gali pasilikti tik vieną vyskupijoje nustatytą auką (3 str.).

2025 m. balandžio 13 d. popiežius Pranciškus patvirtino Dvasininkijos dikasterijos dekretą dėl Mišių intencijų drausmės (galioja nuo 2025 m. balandžio 20 d.). Jis leidžia provincijos sinodui ar provincijos vyskupų susirinkimui dekretu nustatyti „bendrųjų“ Mišių sąlygas – vis dar tik tada, kai visi aukotojai buvo informuoti ir laisvai sutiko; tokio sutikimo niekada negalima numanyti (1 str. 1–2 §). Kur provincijos vyskupai nenusprendžia kitaip, toliau galioja Mos iugiter (6 str.). Dekretas taip pat pabrėžia skirtumą tarp Mišių, aukojamų konkrečia intencija, ir vien kieno nors paminėjimo liturgijos metu (4 str. 2 §).

Koncelebruojamos Mišios ir intencija; binacija (945, 951 kan.)

Koncelebruojantis kunigas gali priimti auką ir aukoti Mišias tam tikra intencija taip pat kaip pagrindinis celebrantas – tai tiesiai sako 945 kan. 1 § („aukojantis ar koncelebruojantis“). Apribojimas taikomas antrosioms Mišioms tą pačią dieną: kunigas, tą pačią dieną koncelebruojantis antrąsias Mišias, už jas jokiu pagrindu negali priimti aukos (951 kan. 2 §).

Kada kunigas apskritai gali aukoti Mišias daugiau nei kartą per dieną, nustato 905 kan. (binacija, o sekmadieniais ir privalomomis šventėmis – ordinarui leidus – ir trinacija). Jei jis taip aukoja, kiekvienas iš šių Mišių gali aukoti intencija, už kurią paaukota auka, tačiau – išskyrus Kristaus Gimimo dieną – sau pasilieka tik vieną auką; kitas perduoda ordinaro nurodytiems tikslams, galėdamas gauti tam tikrą atlyginimą dėl išorinio pagrindo (951 kan. 1 §).

Kiek intencijų kunigas gali priimti ir aukojimo terminas (953, 955 kan. 2 §, 956 kan.)

953 kan.: niekam neleidžiama priimti asmeniškai aukoti tiek Mišių aukų, kad per metus jis pats negalėtų jų įvykdyti. Tai viršutinė riba – ji nereiškia, kad tikintysis turi laukti metus. Jei aukotojas prašo konkrečios dienos (pvz., mirties metinių), kunigas priima intenciją būtent su šiuo įsipareigojimu.

955 kan. 2 § nurodo, nuo kada skaičiuojamas laikas: Mišių aukojimo laikas skaičiuojamas nuo dienos, kai jas priėmė jas aukosiantis kunigas, nebent būtų aišku kas kita. 1983 m. Kodeksas vienoms Mišioms bendro dienų ar mėnesių skaičiaus nenustato; metų ribą mini 956 kan.: pamaldžių fundacijų administratoriai ir visi, kurie privalo rūpintis Mišių aukojimu, savo ordinarams perduoda tuos įsipareigojimus, kurie nebuvo įvykdyti per metus. Dekretas Mos iugiter (5 str.) prašo kunigų, negalinčių per metus įvykdyti priimtų intencijų, jų neatmesti, bet perduoti kitiems kunigams ar ordinarui.

Ar kunigas gali perduoti intenciją kitam kunigui (954–955 kan.)

Taip – Kodeksas tai tiesiai numato. 954 kan.: jei kurioje nors bažnyčioje prašoma tiek Mišių, kad jų ten neįmanoma aukoti, jas galima aukoti kitur, nebent aukotojai aiškiai pareiškė priešingą valią. Taigi jei jums svarbi konkreti bažnyčia ar kunigas, pasakykite tai užsakydami.

955 kan. 1 § nustato sąlygas: intencijas reikia kuo greičiau perduoti kunigams, dėl kurių esama įsitikinimo, kad jie nekelia įtarimų; perduodama visa priimta auka (nebent perteklius virš vyskupijos nustatytos aukos aiškiai buvo dovana asmeniui). Tas, kuris intenciją perdavė, ir toliau atsako už jos įvykdymą, kol negauna patvirtinimo, kad įsipareigojimas perimtas ir auka gauta.

Mišių intencijų apskaita (955 kan. 3–4 §, 957–958 kan.)

Teisė reikalauja tikslių įrašų trimis lygmenimis:

• kunigas turi tiksliai užrašyti Mišias, kurias priėmė aukoti ir kurias paaukojo (955 kan. 4 §);
• tas, kuris perduoda intencijas, knygoje užrašo priimtas ir perduotas Mišias kartu su aukos dydžiu (955 kan. 3 §);
• klebonas ar bažnyčios rektorius, kur priimamos intencijos, veda specialią knygą, į kurią įrašo priimtų aukoti Mišių skaičių, intencijas, taip pat paaukotą auką ir įvykdymą (958 kan. 1 §).

Ordinaras kasmet turi šias knygas patikrinti pats ar per kitus (958 kan. 2 §), o Mišių įsipareigojimų vykdymą prižiūri vietos ordinaras, vienuolijų bažnyčiose – vyresnieji (957 kan.).

Kanonų teisė ir grigališkosios Mišios

945–958 kanonai grigališkųjų Mišių neįvardija, tačiau jiems visiškai taikomi. Grigališkosios Mišios – tai trisdešimt atskirų Mišių, kurių kiekvienos – pagal 948 kan. – aukojamos viena intencija: už vieną mirusįjį, trisdešimt dienų iš eilės. Dėl šios priežasties grigališkosios Mišios nejungiamos su bendrosiomis intencijomis ir prie jų neprirašoma kitų mirusiųjų.

Sekos tęstinumo taisykles nustatė 1967 m. deklaracija „Tricenario Gregoriano“: dėl nenumatytos kliūties nutraukta seka išlaiko savo vaisius, o kunigas turi kuo greičiau papildyti trūkstamas Mišias. Daugiau apie tai rašome straipsnyje ar galima nutraukti grigališkąsias Mišias. Mišių nebūtinai turi aukoti tas pats kunigas ar prie to paties altoriaus – žr. ar grigališkosios Mišios turi būti vienoje bažnyčioje. Tada sekos dalies perdavimui kitam kunigui taikomos 954–955 kan. taisyklės.

Jei jūsų situacijoje trisdešimt Mišių per daug, palyginkite maldos formas straipsnyje grigališkosios Mišios ar novena arba užsakykite vienas Mišias už mirusįjį.

Kaip šias taisykles taikome Bialyničiuose

Intencijas priimame per formą, el. paštu arba per WhatsApp ir pirmiausia atsakome el. paštu, pasiūlydami datą ir valandas. Mišios pirmiausia aukojamos Bialyničiuose, taip pat jas aukoja kitų rytinės Baltarusijos parapijų kunigai – taigi 955 kan. nustatytose ribose. Paaukojus ne vėliau kaip per dvi dienas siunčiame patvirtinimą su intencija, kiekvienų Mišių data ir valanda. Jei norite mums patikėti intenciją, galite užsakyti grigališkąsias Mišias ar kitas Mišias per formą.

Šaltiniai

• Kanonų teisės kodeksas (1983), 905 ir 945–958 kan. – tekstas lenkų k., liturgista.pl
• Kanonų teisės kodeksas – visas tekstas lenkų k. (PDF)
• Code of Canon Law, cann. 879–958 – vatican.va (anglų k.)
• Dvasininkijos kongregacija, dekretas „Mos iugiter“ (1991-02-22), AAS 83 (1991), p. 443–446 – tekstas lenkų k.
• „Mos iugiter“ – dokumento aprašas, liturgista.pl (lenkų k.)
• Dvasininkijos dikasterija, dekretas dėl Mišių intencijų drausmės (2025-04-13) – Vatican News (lenkų k.)
• Deklaracija „Tricenario Gregoriano“ (1967-02-24; lenkų k.)