Mišios už mirusįjį – prasmė ir užsakymo būdas

Kodėl Bažnyčia aukoja Šv. Mišias už mirusiuosius

Malda už mirusiuosius nėra pamaldus tikėjimo priedas – ji yra jo pasekmė. Jei tikime prisikėlimu ir šventųjų bendravimu, tikime ir tuo, kad mirtis nenutraukia ryšio tarp mūsų ir išėjusiųjų. Katalikų Bažnyčios katekizmas moko, kad eucharistinė Auka aukojama ir už mirusiuosius tikinčiuosius, „kurie mirė Kristuje, bet dar nėra visiškai apvalyti“, kad galėtų įeiti į Kristaus šviesą ir ramybę (KBK 1371).

Toje pačioje vietoje Katekizmas primena mirštančios šv. Monikos žodžius, užrašytus jos sūnaus šv. Augustino: ji prašė nesirūpinti jos palaidojimo vieta, bet atsiminti ją prie Viešpaties altoriaus. Tai prašymas, kurį daugelis iš mūsų girdėjome – tiesiai ar be žodžių – iš savo tėvų ir senelių.

KBK 1032 priduria, kad Bažnyčia nuo pirmųjų amžių gerbė mirusiųjų atminimą ir aukojo už juos maldas, „ypač eucharistinę Auką“, kad apvalyti jie galėtų regėti Dievą. Bažnyčia taip pat rekomenduoja išmaldą, atlaidus ir atgailos darbus.

Ar Mišios padeda mirusiesiems?

Šv. Mišios nėra „mūsų“ malda įprasta prasme. Ant altoriaus sudabartinama vienintelė Kristaus Auka, o mes prašome, kad jos vaisiai apimtų konkretų žmogų. Todėl Bažnyčia Eucharistiją iškelia į pirmą vietą tarp pagalbos mirusiesiems formų. Patį apvalymą po mirties Bažnyčia vadina skaistykla.

Kartu reikia kalbėti sąžiningai: nežinome mirusiojo sielos būklės ir nematuojame maldos poveikio. Užsakydami Mišias, ne „sutvarkome“ išganymą, o su pasitikėjimu patikime artimąjį Dievo gailestingumui. Benediktas XVI enciklikoje Spe salvi (48) rašė, kad mūsų malda už mirusįjį gali tapti „nedideliu jo apvalymo etapu“ ir kad niekada nėra per vėlu paliesti kito širdį. Kanonų teisės kodeksas leidžia kunigui aukoti Mišias už bet ką – tiek už gyvuosius, tiek už mirusiuosius (901 kan.).

„Už mirusiojo sielą“ ar „už mirusįjį“?

Abi formos teisingos ir abi vartojamos parapijose. Sakydami „Mišios už sielą“, pabrėžiame, kad prašome šio žmogaus apvalymo ir išganymo dabar, prieš kūnų prisikėlimą. Sakydami „už mirusįjį“ ar „už a. a.“ (amžiną atilsį), pavedame Dievui visą žmogų, su jo vardu ir gyvenimo istorija, prisikėlimo viltimi. Intencijoje pakanka vardo ir pavardės – nereikia prirašyti žodžio „siela“, kad Mišios būtų aukojamos būtent šiam tikslui.

Verta atsiminti ir tai, kad Bažnyčia meldžiasi už mirusiuosius kiekvienose Šv. Mišiose: eucharistinėje maldoje visada minimi mirusieji, pavedant Dievui tuos, kurie išėjo su prisikėlimo viltimi, ir visus mirusiuosius, kurių tikėjimą žino tik Jis. Užsakyta intencija lemia, kad konkretus asmuo šioje maldoje paminimas ir pavedamas ypatingai.

Kokias Mišias galima užsakyti už mirusįjį

Grigališkosios Mišios šioje tradicijoje užima ypatingą vietą – jų pradžia siejama su popiežiumi Grigaliumi Didžiuoju (VI a.). Jų taisykles – be kita ko, tai, kad jos aukojamos tik už vieną mirusįjį, – aprašome puslapyje kas yra Grigališkosios Mišios. Laidotuvių Mišios internetu neužsakomos: jas aukoja parapija, kurioje vyksta laidotuvės. Tačiau jau mirties dieną galima užsakyti kitas Mišias, kurios lydės mirusįjį po laidotuvių.

Kada užsakyti Mišias už mirusįjį

Nėra netinkamo momento maldai už mirusiuosius. Praktiškai šeimos dažniausiai užsako Mišias:

• iškart po mirties – pirmosiomis gedulo dienomis ir savaitėmis, dažnai kaip noveną ar trisdešimties Mišių ciklą; jei galvojate apie Grigališkąsias Mišias, perskaitykite, kada po mirties jas užsakyti,
• per mirties metines – pirmąsias ir kiekvienas kitas; tada verta nurodyti konkrečią datą,
• lapkritį – per Visų Šventųjų iškilmę, Vėlines ir visą mėnesį, kai Bažnyčia ypač meldžiasi už mirusiuosius; apie atlaidus už mirusiuosius lapkričio 1–8 d. rašome atskirai,
• mirusiojo vardadienio ar gimtadienio dieną, mirusių tėvų vestuvių metinių dieną,
• be ypatingos progos – kai kas nors iškyla atsiminimuose, susapnuojamas ar tiesiog norime jį atsiminti.

Jei po daugelio metų paaiškėja, kad už kurį nors šeimos narį niekas niekada neužsakė Mišių, tai galima padaryti bet kuriuo metu. Bažnyčia nenustato termino, po kurio malda už mirusįjį prarastų prasmę.

Kaip suformuluoti intenciją

Intencija turėtų būti trumpa ir aiški: kas turi būti pavestas Dievui ir, jei reikia, kokia proga. Santrumpa „a. a.“ reiškia „amžiną atilsį“. Pavyzdžiai:

• „Už a. a. Joną Petraitį“,
• „Už a. a. Mariją Kazlauskienę pirmųjų mirties metinių proga“,
• „Už a. a. tėvus Stanislovą ir Eleną bei mirusius Jankauskų giminės narius“,
• „Už a. a. Oną Stankevičienę, prašant amžinosios laimės danguje“,
• „Už mirusius Petraičių ir Kazlauskų šeimų narius“,
• „Už skaistykloje kenčiančias sielas, už kurias niekas nesimeldžia“.

Grigališkųjų Mišių intencijoje įrašome tik vieną asmenį, pvz., „Už a. a. Juozą Vaitkų – Grigališkosios Mišios“. Užsakant vienas Mišias ar noveną, galima nurodyti kelis vardus. Daugiau pavyzdžių – taip pat už gyvuosius – surinkome puslapyje Mišių intencijos.

Kaip užsakyti Mišias už mirusįjį internetu Białynicze

1. Užpildykite formą šiame puslapyje arba parašykite mums el. paštu ar per WhatsApp. Nurodykite intenciją, Mišių rūšį (vienos Mišios, novena, Grigališkosios Mišios) ir – jei svarbu – datą.
2. Atsakysime el. paštu, pasiūlydami Mišių terminą ir valandas.
3. Paaukojate į parapijos sąskaitą. Kas yra Mišių auka ir kodėl ji nėra „užmokestis“, paaiškiname puslapyje Mišių auka.
4. Ne vėliau kaip per 2 dienas nuo aukos gavimo gausite patvirtinimą su intencija, data (ar datomis) ir kiekvienų Mišių valanda – pažiūrėkite, kaip atrodo patvirtinimas.

Mišias pirmiausia aukojame Białynicze Dievo Motinos parapijoje, o kai intencijų daugiau – ir padedant kitų rytinės Baltarusijos parapijų kunigams. Aukos remia kunigų tarnystę ir šventovės atstatymą. Už vieną mirusįjį taip pat galite iš karto užsakyti Grigališkąsias Mišias.

Kaip išgyventi už artimąjį užsakytas Mišias

Mišių užsakymas neatleidžia nuo asmeninės maldos – veikiau į ją kviečia. Jei galite, tą dieną, kai Mišios aukojamos Białynicze, dalyvaukite Eucharistijoje savo parapijoje ir paaukokite Šv. Komuniją už mirusįjį. Gera namuose sukalbėti „Amžiną atilsį“, rožinio dešimtį ar perskaityti Šventojo Rašto ištrauką, pvz., apie Lozoriaus prikėlimą (Jn 11). Daugeliui gedinčiųjų padeda būtent tą dieną aplankyti kapą. Jei šeimoje yra vaikų, verta jiems pasakyti, už ką ir kodėl aukojamos šios Mišios, – tai paprasčiausia tikėjimo amžinuoju gyvenimu pamoka.

Šaltiniai

• Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1371 (Eucharistija už mirusiuosius): vatican.va
• Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1030–1032 (galutinis apvalymas): vatican.va
• Benediktas XVI, enciklika Spe salvi, 48: vatican.va (lenkų k.)
• Kanonų teisės kodeksas, 901 ir 945–958 kan. (Mišių intencijos ir aukos).