Mišios po laidotuvių – kada užsakyti kitas intencijas?
Po laidotuvių daug šeimų klausia, kokias Mišias užsakyti toliau ir kada. Paaiškiname, kas yra laidotuvių Mišios, iš kur kilęs paprotys aukoti Mišias 7-ąją ir 30-ąją dieną po mirties ir kuo 30-osios dienos Mišios skiriasi nuo grigališkųjų Mišių.

Trumpas atsakymas
Laidotuvės maldos už mirusįjį neužbaigia – veikiau ją pradeda. Daugelyje katalikiškų kraštų po laidotuvių Mišių šeima paprastai užsako kitas Mišias: 7-ąją ir 30-ąją dieną po mirties, per pirmąsias metines, o neretai ir grigališkąsias Mišias, t. y. trisdešimt Mišių, aukojamų diena po dienos. Toliau paaiškiname, kuo šios intencijos skiriasi ir kaip jas paskirstyti per pirmuosius metus po artimojo mirties.
Laidotuvių dienos Mišios
Laidotuvių Mišios yra laidotuvių apeigų dalis ir pagal Romos mišiolo bendruosius nuostatus (380 nr.) užima pirmąją vietą tarp Mišių už mirusiuosius. Jas galima aukoti visomis dienomis, išskyrus privalomas iškilmes, Didįjį ketvirtadienį, Velykų tridienį ir Advento, Gavėnios bei Velykų laiko sekmadienius.
Sąžiningai pažymime: laidotuvių Mišios per mūsų svetainę neužsakomos. Jos susitariamos parapijoje, kurioje vyksta laidotuvės, – paprastai šeima tai sutvarko parapijos raštinėje kartu su laidojimo paslaugų įmone. Tačiau iš Bialyničių galime iš karto, dar prieš laidotuves, lydėti mirusįjį malda, pvz., pradėdami grigališkąsias Mišias.
Mišios 7-ąją ir 30-ąją dieną po mirties
Vakarų Bažnyčios tradicijoje paplito paprotys aukoti Mišias už mirusįjį trečiąją (paprastai tai būdavo laidotuvių diena), septintąją ir trisdešimtąją dieną. Trečioji diena priminė Kristaus prisikėlimą, septintoji – amžinąjį poilsį, o trisdešimtoji siejosi su trisdešimties dienų Izraelio gedulu dėl Aarono ir Mozės (Sk 20, 29; Įst 34, 8). Ikisusirinkiminiame 1962 m. mišiole šioms dienoms buvo skirtas atskiras formuliaras; dabartinis mišiolas jo nenumato, tačiau paprotys užsakyti tokias Mišias liko labai gyvas.
Ypač svarbios 30-osios dienos Mišios. Daugeliui šeimų jos užbaigia pirmąjį, sunkiausią gedulo laikotarpį. Kai kuriose parapijose šių Mišių data paskelbiama jau per laidotuves. Jei šeima negali būti mirusiojo parapijoje, tokias pavienes Mišias galima užsakyti ir pas mus kaip Mišių intenciją – tada verta nurodyti, kad tai 30-oji diena po mirties, ir intenciją užrašyti taip, kaip patariame straipsnyje kaip suformuluoti Mišių intenciją.
30-osios dienos Mišios ir grigališkosios Mišios – ne tas pats
Abi formas jungia skaičius 30, todėl jos dažnai painiojamos.
| 30-osios dienos Mišios | Grigališkosios Mišios | |
|---|---|---|
| Kiek Mišių | vienos | trisdešimt |
| Kada | 30-ąją dieną po mirties ar laidotuvių | 30 dienų iš eilės, be pertraukos |
| Už ką | už mirusįjį, kartais jungiamos su kitomis intencijomis už mirusius šeimos narius | tik už vieną mirusįjį |
| Kur | paprastai mirusiojo parapijoje | bet kurioje bažnyčioje, gali aukoti ir skirtingi kunigai |
Viena kito neišskiria. Grigališkosios Mišios gali vykti tuo pačiu metu, kai parapija aukoja 30-osios dienos Mišias, – šeima dėl to nieko nepraranda. Grigališkųjų Mišių tradicija siekia šv. Grigalių Didįjį; jų aukojimo taisykles aprašome straipsnyje kas yra grigališkosios Mišios.
Intencijų planas pirmaisiais metais po mirties
Vienos privalomos schemos nėra. Toliau pateikiamas planas – tai pasiūlymas, sutvarkantis dažniausius papročius:
- Dienos po mirties iki laidotuvių – laidotuvių Mišios laidojimo parapijoje; jei norite, jau tada galite užsakyti grigališkąsias Mišias. Daugiau apie tinkamo momento pasirinkimą – straipsnyje kada užsakyti grigališkąsias Mišias.
- Pirmasis mėnuo – 7-osios dienos Mišios (jei šeimoje toks paprotys) ir 30-osios dienos Mišios; tuo pačiu metu gali vykti grigališkųjų Mišių seka.
- Tolesni mėnesiai – pavienės Mišios šeimai svarbiomis datomis (mirusiojo vardadienis, gimtadienis), vardo įrašymas į metinį mirusiųjų minėjimą arba novena; formų palyginimą rasite straipsnyje grigališkosios Mišios ar novena.
- Pirmosios metinės – Mišios mirties metinių proga, kurias liturginės nuostatos išskiria šalia laidotuvių Mišių; kai kurios šeimos tada antrą kartą užsako grigališkąsias Mišias. Plačiau: Mišios mirties metinių proga.
Svarbiausia, kad Mišios nebūtų tik „atliktina formalybė“, o malda, kurioje dalyvauja ir šeima – kad ir dvasiškai, jei negali būti bažnyčioje. Apie šios maldos prasmę plačiau rašome puslapiuose Mišios už mirusįjį ir malda už mirusiuosius.
Kaip užsakyti Mišias pas mus
Intenciją – grigališkąsias Mišias ar pavienes Mišias, pvz., 30-ajai dienai ar metinėms, – galite perduoti per formą, el. paštu arba per WhatsApp. Atsakome el. paštu, pasiūlydami datą ir valandas, o paaukojus atsiunčiame patvirtinimą su kiekvienų Mišių data ir valanda. Mišios pirmiausia aukojamos Bialyničių šventovėje. Užsakykite grigališkąsias Mišias ar kitą intenciją už mirusįjį.
Šaltiniai
- Romos mišiolo bendrieji nuostatai, 380–381 nr. – aptarimas: Katovicų arkivyskupija, „Objaśnienia i przypomnienia“ (lenkų k.)
- S. Hołodok, „Pogrzeb chrześcijański (VII)“, Czas Miłosierdzia 7/2002 (Mišios 3-iąją, 7-ąją ir 30-ąją dieną; lenkų k.)
- D. Makowski, „Msza święta za zmarłych – liturgia requiem“ (1962 m. mišiolo formuliarai; lenkų k.)
- Šv. Jurgio Popiełuszkos parapija Ščecine, „Msza św. w miesiąc po pogrzebie“ (lenkų k.)
- Katalikų Bažnyčios katekizmas, 958, 1032, 1371 – vatican.va
Klausimai ir atsakymai
Ar 30-oji diena skaičiuojama nuo mirties, ar nuo laidotuvių?
Paprotys čia nevienodas – vienose parapijose skaičiuojama nuo mirties dienos, kitose nuo laidotuvių. Kelių dienų skirtumas maldos vertei reikšmės neturi; geriausia pasirinkti dieną, kai šeima gali susirinkti.
Ar galiu užsakyti 30-osios dienos Mišias, jei laidotuvės vyko kitoje šalyje?
Taip. Mišias už mirusįjį galima užsakyti bet kurioje bažnyčioje, nepriklausomai nuo laidotuvių vietos. Užklausoje pakanka nurodyti mirusiojo vardą ir pageidaujamą datą.
Ar grigališkąsias Mišias galima pradėti laidotuvių dieną?
Taip. 1967 m. deklaracija tiesiai mini laidotuvių Mišias kaip pagrįstą priežastį, dėl kurios kunigas gali nutraukti seką ir užbaigti ją vėliau, – juo labiau pačios laidotuvės netrukdo jos pradėti. Žr. ar galima nutraukti grigališkąsias Mišias.
Bialyničių Dievo Motinos šventovė
Bialyničiai prie Druties upės šimtmečiais buvo viena svarbiausių Marijos šventovių senojoje Abiejų Tautų Respublikoje – ją vadino „Baltarusijos Čenstakava“. Karmelitų bažnyčia su stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, karūnuotu 1761 m., sovietmečiu buvo sugriauta.
Šiandien parapija atstato šventovę, o kiekvienos čia užsakytos šv. Mišios remia šį darbą.
Šventovės istorija →Šv. Mišių užsakymas
Palikite kontaktus ir intenciją – atsakysime el. paštu ir pasiūlysime terminą.
Dėkojame! Užsakymą gavome ir netrukus atsakysime nurodytu el. pašto adresu.